Istorija

UAB Kretingos šilumos tinklai pradėjo savo veiklą 1981 metų balandžio 28 d. kai buvo įsteigta Kretingos rajono Jungtinių katilinių ir šilumos tinklų direkcija. Direktoriumi buvo paskirtas Vytautas Tautavičius. 1990 m. lapkričio 15 d. įregistruota VĮ „Šiluma“ Kretingos rajono šilumos tinklai, nuo 1994 m. liepos 18 d. VĮ „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ Klaipėdos šilumos tinklų filialo Kretingos rajono šilumos tinklai, o nuo 1996 m. rugsėjo 6 d. AB „Lietuvos energija“ Klaipėdos šilumos tinklų Kretingos rajono šilumos tinklai, bei nuo 1998 m. rugsėjo 30 d. SP UAB Kretingos šilumos tinklai, o nuo 2003 m. gruodžio 8 d. keitėsi įmonės pavadinimas į UAB Kretingos šilumos tinklai.

Šiuo metu mūsų įmonė eksploatuoja 20,209 km lauko šilumos tinklų Kretingos mieste ir rajone. Šilumos energija šildymui ir karšto vandens ruošimui tiekiama virš 250 pastatų arba 3567 šilumos vartotojams.

Bendrovė turi 28 katilines, kuriose įrengta ir eksploatuojami labai įvairūs įrengimai, t. y. per 50 įvairiausių vandens šildymo katilų, pagalbinių įrengimų, padedančių optimizuoti ir suvaldyti darbo režimus, oro valymo įrengimai, automatizacijos įrengimai, ir įvairios kitos pagalbinės įrangos. Suprantama, kad turint tiek katilinių per gana netrumpą jų eksploatacijos laikotarpį, bėgant laikui ir reaguojant į einamojo laikotarpio aktualijas, teko daugumą jų pritaikyti prie tuo metu ekonomiškiausių kuro rūšių, keisti ir priderinti labai sparčiai tobulėjančią ir techninius parametrus gerinančią kitą įrangą. Bendrovė viena pirmųjų visoje Lietuvoje, ir bene pirmoji vakarinėje šalies dalyje, dar 1998 metais pradėjo diegti technologijas, kurios leido įsisavinti ir kūrenti biokurą, t. y. medienos perdirbimo likutinį produktą iš dalies automatizuotu būdu. Dar 2003-2004 metais pradėjo domėtis biokuro granulių kūrenimu mažose katilinėse, o netrukus įsisavino šią įrangą savo objektuose, kai tokių įrengimų ir tokios kuro rūšies Lietuvoje dar nebuvo girdėti, o ypač kūrenant pramoninėse katilinėse. Tai buvo laikotarpis, kai aplinkosaugos klausimai nebuvo taip garsiai ir aktualiai diskutuojami, todėl eiti tuo keliu buvo dar sunkiau. Žengiant šia kryptimi UAB Kretingos šilumos tinklai vieni pirmųjų pasiekė beveik 90 proc. ribą, kai bendrame kuro balanse sudaro biokuras. Netgi šiai dienai žiūrint į nacionalinius teisės aktus ar Lietuvos įsipareigojimus ES nėra taip aukštai užkelta kartelė, kurią yra pasiekusi mūsų bendrovė

Žinoma pereinant nuo pagrindinės kuro rūšies gamtinių dujų prie biokuro buvo kompleksiškai sprendžiamas klausimas ir išmetamųjų degimo produktų valymas, t. y. įrenginėjami oro valymo įrenginiai multiciklonai, kurie surenka 87-90 proc. visų išmetamuose dūmuose esančių kietųjų dalelių. Progresui ir technologijoms žengiant į priekį 2011 metais bendrovė įrengė dar vieną naujos kartos įrenginį – pramoninį kondensacinį ekonomaizerį, kurio paskirtys yra kelios: efektyvinti biokuro katilų darbą, t. y. pagaminti papildomą šilumos kiekį nenaudojant kuro iš išeinančių degimo produktų, ir dar apie 63 proc. kietųjų dalelių sugaudyti (išvalyti) išeinančiuose dūmuose po multiciklono. Įgyvendinus eilę technologinių naujovių žinoma pasikeitė katilinės darbo procesų techniniai parametrai, tapo santykinai žema išeinančių dūmų temperatūra, kas sąlygojo atsisakyti mūrinio dūmtraukio, nes žemi parametrai jį tiesiog ardė, ir įrengti naują metalinį modernų visus naujus techninius reikalavimus atitinkantį dūmtraukį.

Siekdami užtikrinti patikimą ir ekonomišką šilumos energijos tiekimą vartotojams bendrovė kiekvienais metais investuoja į katilinių ir šilumos tiekimo tinklų įrangos atnaujinimą. Tai leidžia taupyti  deginamo kuro kiekį bei mažinti nuostolius tinkluose.

2018 m. mūsų bendrovė įgyvendino projektą „Katilinės Nr. 2 magistralinių šilumos tinklų rekonstrukcija Kretingos mieste“ pagal Lietuvos 2014-2020 m. Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“. Šio projekto vertė – 537,5 tūkst. Eur, kur 50 proc. sudarė Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Įgyvendinus projektą buvo rekonstruota 1,568 km magistralinių šilumos tiekimo tinklų Kretingos mieste, padidėjo šilumos tiekimo patikimumas virš 2500 šilumos vartotojų, virš 240 MWh per metus sumažėjo šilumos nuostoliai  tinkluose, o tuo pačiu ir išmetamų kietųjų dalelių ir NOx kiekius virš 150 kg per metus.

Taip pat per 2018 m. bendrovė savo jėgomis pakeitė virš 0,5 km susidėvėjusių šilumos tiekimo tinklų, o tai taip pat prisideda prie šilumos tiekimo patikimumo ir šilumos energijos taupymo.

Nuo 1998 m. UAB Kretingos šilumos tinklai vykdo ir pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Šiuo metu bendrovė eksploatuoja virš 160 pastatų sistemas Kretingos rajone. Į sistemų priežiūros funkcijas įeina ne tik paruošimas šildymo sezonui, gedimų bei sutrikimų likvidavimas,  šilumos kiekio į pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas koregavimas ir optimalių režimų palaikymas, bet ir šilumos kiekio pastatuose vartojimo analizė ir duomenų apdorojimas teikiant rekomendacijas ir pasiūlymus efektyvesniam ir ekonomiškam šilumos vartojimui pastate. Šiuo metu dalyje pastatų šilumos punktuose yra diegiama šilumos skaitiklių stebėjimo ir nuskaitymo bei valdiklių valdymo sistema. Ateityje tai dar labiau padės optimizuoti sistemų priežiūros veiklą, greičiau identifikuoti sutrikimus bei juos pašalinti, o taip pat atlikti platesnę analizę ir priimti optimalius sprendimus dėl šilumos vartojimo pastatuose.

 

2020 02 29

LAIKAS IR TECHNOLOGIJOS KEIČIASI

(Katilinėje Nr.2 Melioratorių g. nugriautas 60 metrų mūrinis kaminas)

Katilinėje Nr.2 Melioratorių g. 1989 metais buvo pastatyti du nauji katilai ir naujas 60 metrų aukščio kaminas, kuris pradėtas eksploatuoti 1990 metais.

Tuo metu buvo statomi mūriniai arba gelžbetoniniai kaminai, pritaikyti kūrenti gamtinėmis dujomis, mazutu. Jų degimo metu šie kaminai išleidžia 160–180 laipsnių karščio dūmus, o pakeitus kuro rūšį ir jo deginimo technologiją, prie biokuro katilų primontavus kondensacinį ekonomaizerį, kūrenant biokuru išeinančių dūmų temperatūra nesiekia nei 50 laipsnių.

Pradėjus kūrenti biokuru, per kaminą leidžiant palyginus šaltus ir drėgnus dūmus, kaminas nebespėja taip greitai išdžiūti. Per šalčius kaminas plečiasi ir skilinėja plytos, neatlaiko šalčio ciklų.

Diegiant naujas, efektyvias šilumos gamybos technologijas, 2012 metais katilinėje buvo pastatytas ekonomaizeris. Šis įrenginys, nenaudojant kuro, iš dūmų, t.y. prieš dūmams patenkant į kaminą, iš jų dar pagamina šilumą. Taigi, į kaminą patenka jau šaltesni ir drėgnesni dūmai, bei atsižvelgiant į drėgną pajūrio zonos klimatą, įmirkusių plytų suirimo gylis didėja, pats kamino kamienas eižėja. Šiam įrenginiui reikalingas metalinis kaminas.

Dar 2014 metais atlikti tyrimai parodė, kad kaminas yra pernelyg smarkiai paveiktas ardančio aplinkos poveikio ir nebegali būti laikomas saugiu. Jis kėlė grėsmę ne tik aplinkinių pastatų, įrengimų bet ir žmonių saugumui.

Kamino išorinėms plytoms pradėjus intensyviau irti ir joms kristi žemyn apie jo kamieną buvo apjuostas apsauginis metalinis tinklas.

2015 metais pastačius naują metalinį 40 metrų aukščio kaminą, 60 metrų mūrinis kaminas, turintis avarinės būklės požymių, nebenaudojamas. Kadangi investuoti į nenaudojamo kamino remontą ir būtiną priežiūrą nėra racionalu, buvo nuspręsta jį nugriauti. 2019 metais spalio mėnesį jis buvo nugriautas.

Demontavus kaminą, sumažėjo nelaimingų atsitikimų rizika ir sutaupyta lėšų dėl nepatirtų eksploatacinių bei kapitalinio remonto sąnaudų.

Kamino demontavimo darbus atliko viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Aukstata“.

Baigus nenaudojamo kamino demontavimo darbus, katilinėje Nr.2 liko stovėti vienas 40 metrų aukščio metalinis ir  30 metrų aukščio rezervinis mūrinis kaminai.

Pagrindiniai demontuoto kamino techniniai duomenys:

- aukštis – 60 metrų, viršūnės vidinis skersmuo 2 m., pagrindo išorinis skersmuo 6,8 m.;

- pamatas – cilindro formos, laiptuotas gelžbetonio monolitas;

- kamino kamienas – geltonų, skylėtų (stačiakampio ir nupjauto kūgio formos) plytų mūras, kas 1.5 metro skersmuo apjuostas metaliniais suveržiamais žiedais. Metalinės kopėčios su apsaugos lankais. Netoli viršūnės - apžiūros aikštelė su turėklais ant kurios paskutiniais metais buvo sumontuotos telefoninio ryšio antenos;

- kamino vidinė dalis - futeruotė mūryta iš skylėtų keraminių plytų (nupjauto kūgio formos) ant karnizinių žiedų;

- kamine buvo įrengtas žaibolaidis ir apšvietimas.

Kamino griovimo eigą galima peržiūrėti paspaudus čia.