Vykdomi projektai

MODERNIZUOJAMA ŠILUMOS TRASA

2011m.liepos 15 d.

Liepos pabaigoje Kretingoje, Savanorių g., bendrovė Kretingos šilumos tinklai pradės tiesti naują šilumos trasą. Projektui „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas Kretingos mieste“ iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 1 mln. 324 tūkst. litų.

Darbai vėliausiai bus baigti iki šildymo sezono pradžios, tai yra - iki rugsėjo pabaigos.

Modernizavus šiluminę trasą, šiluma bus tiekiama patikimiau, o šilumos nuostoliai turėtų sumažėti net du kartus.

Trasos, kurios bus keičiamos, ilgis yra 913 metrų. Kadangi dar yra numatyta pakeisti vamzdynus nuo pagrindinės trasos Savanorių g. į išsišakojimus, iš viso bus pakeista beveik kilometras – 998 metrai – šiluminių vamzdžių, kurie buvo sumontuoti 1976 metais. Paprastai vamzdžiams suteikiama trisdešimties metų garantija. Taigi trasa savo amžių jau atgyveno. Šioje Savanorių gatvės atkarpoje iki dviejų kartų sumažės šilumos nuostoliai.

Ši milijoninė investicija įtakos šilumos kainai neturės, o gyventojams bus užtikrintas daug patikimesnis ir efektyvesnis šilumos tiekimas.

Seni vamzdžiai trūkinėja, įvykus avarijai miestas gali likti be šilumos. Tinklų modernizavimas apsaugo nuo tokių atsitikimų.

Nors pradėti keisti trasą planuojama liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje, projekto rangovas „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ jau pradėjo parengiamuosius darbus.

Dalį vamzdžių specialistai jau suvirino. Belieka iškasti žemę, pašalinti senus vamzdžius, patiesti naujus, juos sujungti ir atlikti bandymus. Pašalinus senus vamzdžius, trasos ašyje (loviuose) bus pilamas smėlis ir tiesiama nauja trasa. Vietoj trijų vamzdžių Savanorių g. nusidrieks du. Tiesiant naują trasą kelio ardyti nereikės, gatvė uždaryta nebus.

Vienintelis nepatogumas, su kuriuo teks susidurti kretingiškiams - laikinai nutrauktas karšto vandens tiekimas. Darbų metu jo nebus po 2 ar 3 dienas, tačiau gyventojai apie tai bus informuoti. Tuo pat metu trasose ketinama atlikti ir kasmetinius hidraulinius bandymus.

Kol bus keičiama trasa, Kretingoje šiluma bus tiekiama iš 1-osios, Žaliojoje g. esančios, katilinės.

Trasa taip pat keičiama bus ir 2-osios katilinės Melioratorių g. teritorijoje. Šioje katilinėje suplanuota rekonstruoti siurblinę.

Siurblinei jau yra apie 30 metų. Ji – susidėvėjusi ir nebe ekonomiška. Nauja siurblinė sunaudos gerokai mažiau elektros negu senoji, be to, bus automatizuota.

Aukštalipiai valo kaminą

Pirmą kartą Kretingoje kapitališkai remontuojamas daugiau negu dviejų dešimtmečių sulaukęs bendrovės Kretingos šilumos tinklai katilinės nr.2 kaminas. Aukštalipiai darbus atlieka šešiasdešimties metrų aukštyje: iš ten specialistams matosi ne tik visa Kretinga, bet ir Baltijos bangos.

Kad ir kaip ekstremaliai atrodo ore pakibusių ir tik arti priėjus aukštybėse įžiūrimų darbininkų darbas, jiems Melioratorių gatvėje esantis kaminas – tik nedidelis iššūkis. Kretingos šilumos tinklų kaminą remontuoja profesionalai, nudažę 250 metrų aukščio Elektrėnų elektrinės kaminą.

„Šioje srityje dirbame dešimtmetį, todėl pakibti šešiasdešimties metrų aukštyje mums – ne naujiena. Šiam kaminui remontas buvo labai reikalingas – statinys visiškai susidėvėjęs, avarinės būklės“, - kalbėjo kamino remontą atliekančios įmonės „Aukstata“ darbų vykdytojas Alvydas Elinskis.

Jis pasakojo, kad pirmiausia aštuonių žmonių komanda, į savo darbo vietą pakylanti dviem specialiais keltuvais, kaminą nuplovė, iškapojo ištrupėjusias plytas, užmūrijo plyšius. Nutinkuotą kaminą specialistai nudažys geltona spalva.

„Kaminą plovėme vandens srove. Jos stiprumas – 500 atmosferų. Tokia jėga galėtų kaminą supjaustyti“, - sakė A.Elinskis.

Sunkus darbas aukštalipių laukė ne tik kybant kamino išorėje: jiems teko nusileisti ir į kamino vidų. Rezultatas – trisdešimt tonų suodžių, nugramdytų nuo kamino sienų.

„Aukštalipių užduotis buvo išvalyti ir kamino išorę, ir vidų. Nors kaminą valome kasmet, viso jo išvalyti be aukštalipių pagalbos neįmanoma. Toks kapitališkas remontas ir valymas yra daromas pirmą kartą. Kiekvienais metais, valydami kaminą, išvežame kelias dešimtis kubų suodžių. Dalis suodžių – apie 85 procentai – į kaminą jau nebepatenka: į kaminą plūstantys dūmai yra išvalomi multiciklonuose. Juose ir nusėda didžioji dalis suodžių“, - pasakojo katilinės nr. 2 viršininkas Zenonas Žvinklys.

Pasak jo, nors ir atliekinė medžiaga, suodžiai nėra bevertis produktas: kasmet iš kamino išvalomus ir į kaminą nepatenkančius, o multiciklonuose liekančius suodžius išsidalina sodininkai – suodžius jie naudoja žemei patręšti. Stambesni suodžiai tampa statybine medžiaga – jie naudojami keliams tiesti.

Z.Žvinklys sakė, kad Kretingos šilumos tinklų vadovų bei specialistų nuomonę, jog kaminą remontuoti yra būtina, patvirtino ir speciali komisija. Buvo nustatyta, kad viršutinė kamino dalis jau irsta, pats kaminas eižėja.

„Kai pradėjome kūrenti biokuru, kaminas nebespėja taip greitai išdžiūti. Per šalčius kaminas plečiasi ir skilinėja. Katilinė nr. 2 apšildo visą Kretingos miestą. Katilinę nr.1, esančią Žaliojoje gatvėje, įjungiame tik tada, jei yra labai šalta. Praėjusiais metais ji dvi savaites padėjo šildyti miestą. O katilinėje nr.2 šildymo sezonu trys katilai pagamina po penkis megavatus šilumos. Jai išgauti reikia iki 400 kubų, arba100 tonų biokuro – pjuvenų. Viso šio kuro dūmai išeina pro dabar remontuojamą kaminą”, - pasakojo Z.Žvinklys.

Jis prisiminė, kad šio kamino statyba Kretingoje tapo dideliu įvykiu, o naują statinį statė vienas garsus kaminininkas iš Klaipėdos. Šalia naujojo senasis trisdešimties metrų aukščio kaminas atrodė tikras mažylis. Jį ketinta nugriauti.

„Gerai, kad savo planų neįvykdėme, nes mažasis kaminas pravertė pradėjus remontuoti didįjį. Kadangi šildymo sezonas dar neprasidėjęs, mažojo kamino visiškai užtenka. Tad kol kas jo negriausime“, - sakė Z.Žvinklys.

Anot jo, kamino remontas buvo reikalingas ir dar dėl vienos priežasties: Kretingos šilumos tinklai rengiasi statyti ekonomaizerį. Šis įrenginys, nenaudojant kuro, iš dūmų pagamina papildomos šilumos.

„Šiam įrenginiui reikalingas metalinis kaminas. Tokiam statiniui reikalingos didelės investicijos. Ekonomaizeris, prieš dūmams nueinant į kaminą, iš jų dar pagamina šilumos. Taigi į kaminą patenka jau šaltesni ir drėgnesni dūmai, kurie ardo kaminą. Kad nereikėtų statyti metalinio kamino, ieškojome tokio varianto, kad mūrinis kaminas būtų ne tik suremontuotas, bet ir pritaikytas ekonomaizeriui“, - pasakojo Z.Žvinklys.

Pasak jo, darbus atliekanti aukštalipių komanda būtent ir garantuoja tokią kokybę: medžiagų, kurios naudojamos kamino statybai, Lietuvoje nėra. Iš užsienio pargabentos medžiagos apsaugos kaminą nuo šaltų dūmų. Remontui suteikiama penkiolikos metų garantija.

Z.Žvinklio nuomone, šilumos vartotojams, kurie mano, jog remonto išlaidos bus padalintos mokesčių mokėtojams, nerimauti nevertėtų: remontas šilumos kainos nepadidins.

„Kiekviena įmonė kasmet gauna apyvartinius taršos leidimus – taršos limitus. Jei įmonė taršos limito neišnaudoja, leidimus gali parduoti kitoms įmonėms. Kadangi kūrename biokuru, kasmet sutaupome leidimų, kuriuos pardavę ir sukaupėme lėšų remontui“, - sakė Z.Žvinklys.

Įmonės „Aukstata“ darbų vykdytojas Alvydas Elinskis pasakojo, kad dirbti kelių dešimčių metrų aukštyje aukštalipiams – kasdienybė. Kretingos katilinės kaminą remontuojantiems specialistams yra tekę dažyti 250 metrų aukščio kaminą Elektrėnuose.

Dariaus Šypalio nuotr.

Katilinės nr.2 kaminą remontuoja aštuonių žmonių komanda. Į 60 metrų aukščio statinį jie pakyla specialiais keltuvais

Dariaus Šypalio nuotr.

_______________________________________________________________________________________________

2006-2008 m. UAB Kretingos šilumos tinklai Kretingos mieste įgyvendino Europos sąjungos (ES) struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto bei bendrovės lėšomis finansuojamą projektą „UAB Kretingos šilumos tinklai įmonės modernizavimas, išplečiant biokuro vartojimą“. Projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto 2 priemonės “Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas” nuostatomis.

Šio projekto tikslas - užtikrinti energijos tiekimo vartotojams stabilumą, patikimumą, lankstumą bei prieinamumą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip sudaryti pagrindą stabilesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai. Per 2006-2008 metus bendrovė Kretingoje renovavo 1,331 km magistralinės šilumos trasos, rekonstruota katilinė Nr. 2, sumontuojant katilą kūrenamą medienos atliekomis (biokuru). Viso projekto „UAB Kretingos šilumos tinklai įmonės modernizavimas, išplečiant biokuro vartojimą“ vertė – 6,5 mln. Lt, ES sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto parama 4,1 mln. Lt. (sumos nurodytos be PVM).